bet kodėl man vis taip nesiseka su mokslais ?
o gal jau visos nervų ląstelės sugedo ir suiro..
gal Dievas mane baudžia..
gal ir nusipelniau..
o gal jau pats laikas trauktis iš farmacijos
ar iš gyvenimo ..
kodėl tada, kai jau, atrodo, radau tai, ko trūko gyvenime,
kai, rodos, viskas gražu,
tada ima ir kita dalis gyvenimo pajuoduoja...
toks balansas.. pusiausvyra... ?
pff.. bullshit .. tokia pisiausvyra tik skatina užlipti ant to krašto..
ir svyruoju: to go or not, to do or not..
kaip pykstu, pykstu... ir ant savęs ir ant kvailų situacijų, ir sistemų, ir nedraugiškų, šaltų žmonių, ignoravimo..
žiūriu į šiandieną ir nematau prasmės keltis iš lovos,
nes pusė jos yra tragedija, o kitos aš neverta.
Kaip dar kalbėjau su B.
Va pagaliau aš ramybės stotelėj.
Ir štai prašniokštė šūdų cunamis.
Žinau, tu prasivalytum veidą, akis ir toliau stovėtum, o mane, silpną užnešė į griovį.
Ir va, guliu šūde, vos pajudu, belenkaip dvokia, pusiau dūstu.. ir galvoju: keltis ir eit praustis ar pasilikt, nes šūdų sezonas dar nesibaigęs ?
Guliu, rodos merdėju ir mąstau, jei taip ir numirčiau ar kas nors manes ieškotų toj šūdų krūvoj ?
O kiek žmonių išvis pasigestų ir kada ?
ai ..
nenoriu nieko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą