Vis nusišnekinėju. Gal bukėju.
Egzistencinius klausimus dažnai nustumia mokslų lavina.
Bet purvas niekur nedingo, jis tik kaupiasi.
Tas pats per tą patį. Same sins, same mistakes.
Nuovargis. Išsekimas.
Pasimetimas ir vertybių krizė tęsiasi.
Nemyliu savęs. Kartais šlykščiuosi.
Gyvenimas vis dar nesišypso, bet ir pati jam nesišypsau.
Jaučiuosi tokia pavargus.
Ir kūnas darosi toks pat ligotas kaip ir siela.
Jaučiu jog pūvu iš vidaus.
Jaučiuosi padėvėta, nešvari.
Liūdna.
Ir taip graužia.
Bet vis sukuosi tam pačiam mėšlinam rate, su tais pačiais ups and downs.
Kaip tapti geresniu žmogumi?
Išdidi arba apgailėtina.
Kuo daugiau juokiuosi, rodos, tuo prasčiau.
Bet geriau nesidraibstyti savo vidiniais purvais ant kitų.
Ir šypsotis.
***
Pasiilgau. Be proto pasiilgau.


Komentarų nėra:
Rašyti komentarą