Happy Days ?

We got problems
We got pain
We got issues
We're insane
We got stacks of bills to pay
It's getting darker every day
Pills to stay up
Pills to sleep
Fill prescription, therapy
Doctor aren't we just a smile away
From happy days ?

Yes i did,
I bought a six pack of freedom
Ten pack of pride
Cruising the streets, and I'm feeling alive {...}

Bet kaip jaustis gyvai ir pasibaigus trumpalaikei euforijai?
Negaliu sau atsakyt į daug klausimų.
Nors šiuo metu daugiau sau leidžiu plaukt pasroviui nei bet kada.
Nors žinau, kad slopinimu problemos neišsispręsiu, bet kol daktaro nėra aš nebežinau kaip toliau dėliotis gyvenimą.
Beveik du mėnesiai be terapijų. Pirmas mėnuo: paieškos naujų pojučių, bandymas
pabėgt nuo savęs, savęs žalojimas, visiška destrukcija ir spontaniškai,
netikėtai užsimezgęs romanas, kuris tęsiasi ligi šiol.
Rugsėjis buvo protingesnis ir sveikesnis.
O romanas neplanuotas, netipiškas ir gavosi netyčia. Kertasi su mano
idealais, su mano įsitikinimais, oi kaip kertasi! Ai ir fuck it. Yolo.
Nuo pat pradžios vadinau tai  - egzotika.
Daug naujų pojučių. Su juo kitaip. Tiesiog gyvenu čia ir dabar, neplanuoju nieko,
nieko nesitikiu. Jaučiuosi laisva, jokių priekaištų, jokios kontrolės.
Nuo pat pradžių jau atrodo matau kaip viskas baigiasi, nesitikėjau ir
nesitikiu, jog tęsis. Nežinau kas mes. Nežinau ir ar išvis kažko noriu,
bet man patinka taip, kaip yra dabar. Pavargau sielotis, verkšlent dėl
nelaimingų meilių, todėl dabar aš negalvoju, neatveriu taip kvailai ir
drąsiai širdies šį kartą. Stengiuosi užsiblokuoti jei užplūsta per daug
jausmų. Viskas vyksta spontaniškai.

Toks pat aistringas kaip aš, toks pat tiesmukas, kritiškas ir kandus.
Kartu mes garsiai juokiamės, garsiai kalbam, rėkiam, draskomės ir
kandžiojamės kai šauna į galvą. Jis spinduliuoja pasitikėjimu savimi,
drąsa ir aistra gyvenimui - visa, ko man taip trūksta.
Jokios skystos romantikos, nebent likusi šiluma iš po ugningos aistros ir adrenalino.
Nenoriu ir nemoku būti viena.
Įdomu kiek tai tęsis.