Sunku išlaikyt save gyvenime, kai esi ant ribos. O gal jau senai nebegyvenu ..
..atsipūtus kekšė, kalė, paleistuvė, ištvirkėlė..? alkoholikė, narkomanė...... psichė, isterikė, beprotė, tokia impulsyvi, pikta, agresyvi, neatsakinga.. ? .. žodžiai tiesiog liejasi iš šlykščių prisiminimų vaizdų. Man gėda pačiai prieš save. Kaip noriu daug ką ištrint, išmest . Man bloga. Sistema neveikia. Problemos sensta, bet niekaip nenumiršta.
Klaidingai pasirinkti mokslai, psichologinės traumos, smerkiantys tėvo pamokslai, motyvacijos stoka, dideli reikalavimai sau... ten kažkur užsilikę kvaili per dideli atseit savigarbos principai verčia būt vienai ilgiau nei noriu..://
Ir dar tos užgaidos gauti, pasiekti tai, ko aš galbūt visai nei nenoriu.
Bėgu nuo tikrojo savęs, nes realybė per žiauri mano plonai odai. Idealai aplink, emocionalumas, perfekcionizmas, romantizmas - mano ydos. Galų gale reikia atsipeikėt ir pripažint purvą aplink..
... bet tada juk viskas, tada pabaiga, tada aš išeinu..
.. tik viltis durnių motina laiko per prievartą mane už rankos. Pažiūrėsim stipresnė aš ar ji.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą