" .... Kaip kiekviena jėga gali (o tam tikromis aplinkybėmis ir turi) pavirsti silpnybe, taip tipiškas savižudis, atvirkščiai, gali savo tariamą silpnybę paversti jėga ir atspara, o šitai jis daro labai dažnai. Toks yra ir Haris, Stepių Vilkas. Kaip ir tūkstančiams tokių kaip jis, mintis, kad kiekvieną minutę gali laisvai mirti, jam pasidarė ne vien jaunatviškai melancholiškas fantazijos žaismas, ne, šita mintis jam virto paguoda ir atspara. Tiesa, kaip ir visiems jo tipo žmonėms, kiekvienas sukrėtimas, kiekvienas skausmas, kiekviena bloga gyvenimo situacija jam tučtuojau pažadindavo norą jų išvengti mirtimi. Bet pamažu iš šio polinkio jis susikūrė kaip tik naudingą gyvenimui filosofiją. Įsisąmoninta mintis, kad šis atsarginis išėjimas visados atdaras, jam teikė jėgų, leido smalsiai patyrinėti skausmus ir negandas, ir kai jam visiškai prastai sekdavosi, jis retkarčiais, apimtas nuožmaus džiaugsmo, savotiškos piktdžiugos, galvodavo: „Vis dėlto įdomu pažiūrėti, kiek gi iš tikrųjų žmogus gali pakelti! Kai kantrybė pasibaigs, tereiks atsidaryt duris, ir viso labo.” Yra labai daug savižudžių, kuriems ši mintis teikia nepaprastą jėgą. ...."
Pasikartosiu: gyvenimas - slidus. Pilnas priešybių. Kupinas pasirinkimų visur.
Ir kartais sunku neišprotėti jei pradedi viską analizuot, vertint, ieškot argumentų, kritikuot.
Laikytis iš kartos į kartą perduodamų taisyklių ar susikurti savas ?
Klausyti širdies ar proto ?
ir bla bla bla...
Vaistai ir psichoterapijos.
Atidėjau savižudybės planus,
bent jau kol kas.
Bandau susigaudyt savo mintyse ir jausmuose.
Kas trukdo gyvenime, kas skaudina, kas erzina, liūdina, kas nereikalinga.. visa, kas kelia neigiamas mintis ir emocijas - šalin. Kai ką išmesti, kai ką ignoruoti, kai ką pakeisti, o kartais gal tiesiog pabėgti.
Susikurti savo gyvenimo viziją. Savo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą