Būna blogai, būna blogiau, o būna ir dar blogiau ir blogiau

Kai atrodo jog negali būti blogiau.. Būna.
Vėl susimąstai ar verta gyventi?
Man per sunku.
Nors tiek stengiuosi.
Ir vistiek tiek dauguma mano, kad dykaduoniauju, esu tinginė, ypač kai nespėju atlikti visų darbų jiems skirtu laiku.
Man per sunku.
Tie smerkiantys žvilgsniai.
Tai ir skatina tokia tapti, nes kam būti gerai ir sąžiningai dirbti, jeigu tave vistiek bloga ir tingine laikys ?
Matyt gana būti geru žmogumi.

Kai turi darbų tiek jog, rodos, nei neįmanoma spėti ir kai pasibaigus savaitei nusigeri, nes nori viską pamiršt nors vakarui, atsiranda, kas drebia kaip tau faina ir koks fainas tavo gyvenimas !!
norisi trenkt į sieną iš piktumo ir ..ir ...!!   nutylėsiu, net baisu ką aš galvoju.
... mat savižudybė iš to fainumo fun fun fun
gal pasipuošt kokią nuostabia nuotakos suknele išsinuomojus, kuria galbūt niekada ir netektų apsivilkti ir pasimėgaut vieninteliu ir paskutiniu laisvu skrydžiu... laisvė... galbūt ant paties universiteto kiemo, kad patys manęs nekenčiantys ar besijuokiantys dėstytojai galėtų matyt kaip paukščiai lesa mano kūno likučius.

***
Nemėgstu, o gal išvis nekenčiu savo dabartinio gyvenimo, nors, manau, nei negyvenu, tiesiog bandau ištverti.
Krūvio tiek emociškai, tiek fiziškai jau nebeįmanoma pakelti.
Tiek universitete, tiek namie, tiek pačioj savyje.
God, help me.

I think i need to turn off my humanity or die.