Vienas kraštutinumas traukia kitą.
Arba būti nuobodžioj rutinoj, arba leistis mėtomai, vėtomai aukštyn ir žemyn.
Ką aš darau su savo gyvenimu?
kad ištverčiau sunkų etapą vėl leidžiu sau per daug..
galbūt nusigyvenau :/
atsiprašau ir savęs pačios už tai.
Griebiuosi visko, kas dar teikia bent kokio malonumo.
Jaučiuosi tokia vieniša..
tokia vieniša,
pavargusi,
nusivylusi ir nelaiminga.
pasibaigia visos linksmybės ir sunkumai,
pasibaigia gyvenimas
ir kažkuri diena iš tų ateinančių yra mano mirties diena.
Vienus pats gyvenimas išmeta, kiti patys išeina.
Nežinau ar tikiu laimingu gyvenimu,
jau nežinau ar dar tikiu meile.
Ta nuoširdžia, nesibaigiančia meile, kuria taip be proto tikėjau.
Šalta, persmelkianti sielą ir kūną, vienatvė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą