2016 -tieji metai buvo sunkūs.
* Skyrybos ir skaudūs išgyvenimai po jų, kai įskaudinau tokį nuostabų ir mane mylintį žmogų. Nežinau kaip sau tai atleisti. Labai tikiuosi, kad tau viskas gerai ir esi laimingas. Tu vertas būti laimingu, mylėti ir būti mylimas.
* Atsisveikinimo laiškas tėvui, kai išliejau tai, kas buvo susikaupę viduj. Nors dabar jaučiu, jog ne viską dar pasakiau.
* Neįvykdytas savižudybės planas pavasarį. Kovos su savimi. Daug naujų, kartu su daktaru įvardintų problemų priežasčių.
* Nerimas ir daugybė panikos priepuolių.
* Buto pirkimas.
* Bandymas gyventi vienai for the first time. Deja nesėkmingas. 5 mėnesiai, iš kurių didžioji dalis praleista ne namie.
* Pragertas rugpjūtis
* Suvokimas, jog, kad ir kaip pykčiau ant tėvo, jis vis tiek man labai svarbus, ir taip skauda, kad jam neįtinku tokia, kokia esu būdama savimi.
* Pasikartojantis noras viską mesti ir galų gale ryžtis nusižudyti. Vėl diskusijos su savimi, visi už ir prieš.
* Nusivylimas, jog išsilavinimas beveik nevertinamas šiais laikais ir turbūt tam, kad gerai gyventi teks ieškoti naujų sričių ir keisti specialybę. 5 metai varginančių mokslų - tik dėl bendro išprusimo.
* O didžiausia pamoka, kurią išmokau yra ta, jog patys geriausi dalykai nesukuriami dirbtinai, ypač jausmai, kad ir kiek stengsiesi, kad ir kiek protui viskas atrodytų tobula, nebus pilnatvės jei nesiklausysi širdies.
Tikri jausmai ir gražiausi dalykai ateina taip lengvai ir natūraliai, kai neplanuoji dirbtinai lipdydamas, o leidi širdžiai spręsti ką rinktis, tiesiog reikia mokėti įsiklausyti ir pajausti. Vidinis balsas taip taikliai pasako ką rinktis, tik kartais reikia nebijoti išduoti savo smegenis.
***
Dauguma dalykų yra taip paprasta ir lengva, atrodo smegenys pačios ima ir apsunkina viską, padaro iš visko dramą, taip apraizgo nebūtom problemom.
Kaip dažnai mes laimim tiesiog laiku ištarę px.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą