Dark side of life

The only thing that burns in hell
Is the part of you that won't let go of your life
Your memories, your attachments
They burn them all away,
But they're not punishing you, they say
They're freeing your soul, relax.







Metai bėga, bet esminiai dalykai nesikeičia.

Vis dar nerandu sau vietos šitam pasauly.

Vis mažiau prisileidžiu žmonių, atstumiu, nustoju bendraut. Matyt taip ir tampama vienišiais.

Gal taip ir geriau, nebus dramos, kai ateis metas.

Nors daktaras sako dar palaukt, neskubėt, bet kartais taip sunku, jog nežinau kiek dar galiu save kankint.

Jau 10 metų, fuckin 10 metų gyvenu su tuo demonu viduj, kuris prarijo mano norą gyvent, kuris mane teisia, kaltina, žemina, graužia ir taip skauda.

Taip sunku gyvent nuolatinėj baimėj, taip pavargstu.

Esu per jautri, ir tai nepakeičiama, tik gali būti prislopinta vaistais.

Nežinau kaip atsikratyt savo ligotos empatijos, kodėl kartais perimu kitų išgyvenimus ir kenčiu lyg tai būtų mano. Savižudžių dramos, žiaurių žudikų aukų išgyvenimai, patyčias kenčiančių, paliktų arba pedofilų kankintų vaikų skausmas, įvairios propagandos, melas, karas, nenubausti vagys ir apskritai bet koks žmonių kankinimas, tragedijos. Aš apskritai vis labiau bijau kažkuo domėtis, skaityti, nes sugeriu visas neigiamas emocijas, skausmus ir sunkiai išgyvenu tai. Graužiuosi, kad koks gyvenimas yra šlykščiai neteisingas.

Išgyvenu kiekvieną mini klaidą, ką padariau, ko nepadariau, save užgraužiu už tai ką pasakiau kitam, ko nepasakiau, kaip priverčiau kitą jaustis. Imuosi atsakomybę už visa kas mane supa, už tai kaip kiti jaučiasi, ar jiem gerai, ar nieko nepadariau netinkamai. Ir vis tiek jaučiuosi bloga ir netinkama.

Tiek daug įtampos kiekvienoj dienoj. Man taip sunku tiesiog išgyventi. Būna apsiverkiu ir darbe prie žmonių, kartais laikausi kol užrakinu darbo duris ir tada prapliūpstu. Būna kad reikia ir nemažai laiko kol praeina drebuliai, žliumbimai, noras žudytis. Iš dalies susigyveni, turi būdus kaip pragyvent tą etapą, kokius vaistus kada kiek išgert. Bet iš esmės tai tik žaidimas, nes esmės tai ir požiūrio į gyvenimą nekeičia.

*****