Manai kelias į sėkmę gėlių žiedlapiais klotas?
Kaip lengva sakyt kai matai tik rezultatą.
Mane vis erzina tie, kurie tiki tik tuo, ką matę savomis akimis ir neigia bet kokią kitą tiesą. Manau, tai kvaila. Žinoma išmokus žaisti šia jų savybe galima sužaist puikiai savo naudai, kuo aš kartais ir pasinaudoju. Bet kaip skaudu, kai tau rėžia savo nuomonę apie savaip interpretuotą išorinį vaizdą ir tiesą žinai tik tu pats, bet turi kentėti, nes nenori atvert paslapčių, kurias atskleidus taptum dar labiau pažeidžiamas.
Lipdai save lyg molį.
Gyvenimas susideda iš daugybės pasirinkimų. Esi pats savo likimo kalvis.
Nusivylimai keičiant save, kuriant gyvenimą. Kaip dažnai norisi pasiduot, bet atsikeli ir eini toliau link tikslų.
O kai savimi nepasitikintys žmonės, bijantys peržengti save sako: "tau nereikėjo stengtis, tau tai įgimta, tu nebijai, tu drąsi, tau tai savaime pavyksta, man sunkiau...", ir taip sako vos pabandę kažką keisti ir pasidavę arba visai nebandę.. atrodo teškia purvinu skuduru tau į veidą, išniekina visas tavo pastangas. Jie nematė ašarų, nematė viso kelio.
Žinojimas ateina iš patyrimo, todėl ir draugų teisingas supratimas gali būti tik tada jei tą patį išgyveno ar kažką analogiško.. visa kita tik nuojauta, kuri gali būti visiškai klaidinga.
Reikia daug praktikos.Skaudu klysti.
Kaip neapkenčiu klaidų. Bet būtent iš jų daugiausia išmokau.
Tai, kas geriausia, reikalauja pastangų.
Bailiai ir tinginiai sėdi saugioje zonoje ir teisinasi jog kitaip neišeina, skundžiasi jog kitaip jie negali.
Bet jei negali - reiškia per mažai nori. Žmogaus galimybės beribės, bet nepasieksi daugiau jei pats tuo netikėsi, jei pats sau neleisi.
Per kančias į žvaigždes.
Bet šiandien verkiu...
Verkiu, nes palūžau.
Verkiu, nes bijau jog užsikroviau per daug nei galiu pakelti.
Tikiu jog galiu, bet viskas taip sunku..
Pasitikėjimas savim garuoja su kiekviena problemų virtine,
o aš nežinau iš kur pasisemti daugiau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą