Geri ir grąžūs dalykai nesitęsia ilgai.
At least for me.
Gal pati juos sugadinu su savo bad expectations. Pritraukiu tragedijas ir nelaimingus scenarijus.
Bet taip norisi tikėt meile. Abipuse.
Naivuolė mergaitė.
Vis bandai, kažko ieškai.
Plyšta širdis.
Po to geri kelintą dieną iš eilės.
Ir netiesa, jog nesuprantu, jog visi savam šūde sėdi. Puikiai suprantu.
Man išvis keista, kad savižudybių skaičius toks mažas. Nes gyventi juk nėra dėl ko.
Nesuprantu tik tų, kuriem gyventi labai norisi, kuriem smagu ir paprasta.
Norėčiau išmokti būti laiminga, ir ne tik retom akimirkom.
Norėčiau išmokti kantrybės. Nebegaliu daugiau tiek laukti.