Gimiau ne tuo laikotarpiu. Laiku, kai viską diktuoja mada. Kai meilė nebemadinga ir jos vardas mėtosi bevertis. Kai romantika tik filmuose, bet ir ta dirbtinė. Kai tik pasakomis gali išlikti gyvas. Todėl mano širdis supakuota ir užrakinta. Gauna tik sintetinį maistą plakimui palaikyti. Ji pilkėja, vysta ir man jos tikrai gaila, bet aš negaliu jos išleisti. Taip geriau nei leisti jai būti pjaustomai aukštyn žemyn žaidžiant dirbtinę meilę vėl, ir vėl, ir vėl <...>.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą