Teach me how to die

Fear is how i fall
Bored with flesh and bones again

Kaip nustoti lieti ašaras
Giltinė vis persekioja ir vilioja

paskutinis išsigelbėjimas
hipnozė sunkia muzika
ir fiziniai pratimai iki skausmo,
kuo daugiau garso ir fizinio skausmo tuo geriau

ir verki verki ir verki
gal pumpuotis klonazepamu kurio dar mėtosi namie
ar pasilikt jį juodajai dienai prie paskutiniojo butelio baltos...
kalbiesi su savim ir kalbiesi, nes iš tikro niekas ir negali suprasti
nes ir pati savęs nesuprantu
tiesiog jaučiuosi lyg manyje būtų sudužusi mano siela
ir organizmas tinsta nuo pūlių
ir tinstu
ir kaip išsioperuoti kiekvieną šukę
gal tiesiog nusprogsiu vieną dieną

ir kaip išbraukt cigaretes ir alkoholį iš meniu, kai taip sunku užblokuot tas suknistas ašarų liaukas
ir apgailėtina
nekenti savęs už tai,
kiek spėji susiimt, bet vos tai ištarus jau vėl krenti atgal

ir tie vidiniai drebuliai
nesuprasi iš kur
lyg šalta, bet kad ne,
gal širdis permuša
gal sustos kada,
ai ir nereiktų pačiai purvintis rankų,
gal taip ir lemta,
kiekvienas juk įlipsim į savo karstą savu būdu

Gal jau užtenka gyvenimo
Pamačiau daugiau nei galiu atlaikyt
Tik labiau suprantu kad gyvenime esi vienas ir miršti vienas
šlyksti rutina
žmonių abejingumas
sunkus nekenčiamas darbas
miršta ir kenčia visi, kas tiki grožiu ir pasakom
nes realybe nėra graži
ir im tired of bleeding

ir pagalvoju kartais kaip norėčiau šeimos
ir vaikų, jei kada nors atsirastų žmogus, kuriam aš rūpėčiau
bet kaip pažiūrėjus vaikam į jų naivias nuoširdžias akis galėčiau pasakyt, kad gyvenimas gražus
kai pati tuo netikiu

Produktyvumo nėra
tik ašaros
nežinau ar baust save
ar išlaisvint
darbo tiek daug, o nepadarau nieko
tik apsiverkiu ir negaliu sustot

Aplink viskas tik skatina išeit
Ta pilkuma, juodas dangus
Bjaurus šaltas vėjas
jauti kaip šiurpsta oda,
surūgę, rutiniškai gyvenantys žmonės,
patys sėdintys savam šūde,
Escherichia coli hibridai
Neveltui Lietuva taip pirmauja savižudybėm

Nežinau kiek dar tempsiu
Sielą šiek tiek nuramina sunki muzika
Maistas tapo neskanus
taip mėgtas šokoladas tik nupurto, o visa kita - plastmasė,
kurią reikia nors kiek suvartoti, nes kitaip nemaloniai skauda skrandį

Velnias, atrodo, laukia manęs pragare
bandydamas mane greičiau ten įstūmt
O man gėda Dievo prašyti pagalbos

Ir vienatvė
Kaip visada
Taip slegia
visi tik poruojasi
.. nors atseit jau turėčiau būti pratusi prie vienišės statuso,
kurio nesupras tie, kas didžiąją dalį sėdi santykiuose, ypač sėkminguose
arba tie, kurie pasitiki savim ir yra patys sau faini
kartais džiaugiuosi už kitus,
kartais nekenčiu,
bet dažniausiai tiesiog liūdna,
labai labai liūdna jaustis nereikalingai

And the fault is my own.